Tikėtina, kad akcijų rinkos išlaikys augimą | 2012-09-18

 

Šiuo metu pasaulinės akcijų rinkos spračiai artėja prie aukščiausių taškų per visą savo istoriją. Ir reikia pastebėti, kad šis procesas vyksta pakankamai didelės depresijos metu. Daugelis investuotojų šiuo metu mąsto ir veikia taip, kad išsaugotų savo turimą turtą, o ne papildomai uždirbtų. Apie tai byloja rekordiškai išaugę indėliai bankuose, kai kuriose valstybėse pasiektos neigiamos obligacijų palūkanos, drastiškai kritusios akcijų apyvartos biržose. Nuotaikos ir procesai kažkiek primena 2008/2009 metus. Panašumų galima įžvelgti ir tame, kad į rinkas pradeda sugrįžti stambūs akcijų pirkėjai. Kaip pastebėjo fondų valdymo įmonė East Capital savo rugsėjo mėn. apžvalgoje, šiuo metu, kaip ir 2008 metais pradėjo apsipirkinėti vienas didžiausių pasaulyje investuotojų į akcijas – Norvegijos valstybinis pensijų fondas.

Situacija akcijų rinkose labai primena 2009 metų pavasarį ir tuom, kad rinkų apsisukimas tuomet įvyko praėjus maždaug pusmečiui nuo to momento, kai FED 2008 metų rudenį pradėjo „pumpuoti“ pinigus. Šiuo metu taip pat praėjo pusmetis nuo ECB įliejimo į rinkas trilijono eurų. Be abejo, dabartiniam akcijų rinkų kilimui reikėjo tam tikro impulso. Bet kaip matėme, tam užteko vien žodinio ECB vadovo p .Draghi įsikišimo ir rinkoms to pakako. Tik daug vėliau sekė paskelbti konkretūs ekonomikos skatinimo planai. Tolimesnis stiprus impulsas kilti rinkoms buvo duotas, jau paskelbus konkrečius ECB ir FED planus ekonomikoms skatinti.

Kodėl akcijos ir kitos turto klasės, tokios kaip žaliavos ar auksas, šiuo metu yra linkusios brangti?

Kad ir kaip būtų kritikuojami ECB ir FED dėl savo veiksmų, pradėdami vykdyti paskelbtus veiksmų planus (probleminių Euro zonos valstybių trumpalaikių obligacijų neribotas supirkimas antrinėje rinkoje ir būsto paskolomis garantuotų obligacijų supirkimas JAV), centriniai bankai gali „nušauti keletą zuikių vienu metu“.

Daugeliui gali atrodyti, kad pagrindinis ECB tikslas – pagelbėti Ispanijai ar Italijai skolintis, t.y. sumažinti skolinimosi kainą. Bet tuo pačiu, ECB suteiks galimybę bankams, turintiems šių obligacijų, parduoti jų neribotą kiekį (jeigu realiai bus pradėta konkrečios valstybės obligacijų supirkimo programa), kitaip tariant, atsikratyti sukaupto probleminio turto. Bankų aktyvai taps geresnės kokybės. Taip išauga tikimybė atkurti bankų pasitikėjimą vieniem kitais, kas paskatintų atkurti aktyvesnį bankų skolinimą vienas kitam ir padidintų pinigų cirkuliaciją rinkose.

 JAV bankai, greičiausiai, taip pat turės galimybę pagerinti savo aktyvų kokybę, galėdami praktiškai neribotais kiekiais parduoti būsto paskolomis dengtas obigacijas. JAV centrinis bankas tikisi, kad pirkdamas šiuos vertybinius popierius, sumažins jų pajamingumą – t.y. būsto paskolų palūkanas.  Taip pat išauga tikimybė, kad bankai, sumažinę savo balansuose turimų minėtų obligacijų kiekius, vėl turės galimybę papildomai finansuoti NT sektorių. Visa tai leidžia atsirasti prielaidoms nuosekliam NT kainų augimui. Kaip pastebi FED vadovas B. Bernankė, NT kainų didėjimas pirkėjams suteiktų teigiamų lūkesčių. Tai dar labiau suaktyvintų NT rinką. Tuo pačiu, brangstantis turtas suteikia galimybę jo savininkui jaustis turtingesniu, o tai paskatina drąsiau leisti pinigus, kitaip sakant, skatina vartotojimą. Papildomai atspausdinti pinigai ir paskatintas vartojimas leistų pabėgti nuo depresinių nuotaikų ir galimos defliacijos, tai suteiktų galimybę šiek tiek padidinti infliaciją. Reikia manyti, kad sveikai išaugusi infliacija prasiskolinusioms valstybėms irgi pakankamai svarbus faktorius. Išaugusi infliacija gali suteikti galimybę valstybėms sumažinti turimų milžiniškų įsipareigojimų dydį, mažėjant pinigų vertei lyginant su kitomis turto klasėmis. Jeigu šis procesas „užsikurtų“, tuomet tai tiesiogiai paliestų ir kitų ūkio subjektų laikomų piniginių indėlių, t.y. niekur neinvestuotų pinigų, vertę.

Tai gali būti keletas priežasčių, dėl kurių šiuo metu į akcijų rinkas pradeda sugrįžti instituciniai investuotojai.

 

                   Finansų makleris                Aurimas Launikonis