Ką atneš trilijonas eurų ? | 2012-03-05

Manau, kad daugelis girdėjote ar skaitėte apie praeitą savaitę (vasario 29 d.) Europos centrinio banko (ECB) įvykdytą antrąjį ilgalaikių paskolų aukcioną. Aukciono metu 800 Europos bankų 3 metams lengvatinėmis sąlygomis (už 1 proc. metinių palūkanų) pasiskolino 529 milijardus eurų. Prieš du mėnesius analogiško aukciono metu buvo paskolinta 489 milijardai eurų. Vadinasi per 2 mėnesius į Europos bankinę sistemą įlieta virš trilijono eurų. Daug tai, ar mažai? Ar tik skaičius su daug nulių? Antrojo aukciono išvakarėse ECB balansas buvo praplėstas 38 proc., o tai jau verčia atkreipti dėmesį ir susimąstyti.

Analitikai pastebi, kad antrasis aukcionas ir jo rezultatai pataikė į dešimtuką. Jeigu būtų paskolinta virš 600 mlrd., būtų manoma, kad situacija bankuose yra kritiška. Jei butų išdalinta mažiau nei 400 mlrd. eurų, būtų nuviltos rinkos kaip neefektyvi suma. Tai, kad dalyvavo 800 bankų, tai reiškia, kad likvidumas pasklis pakankamai plačiai po visą Europos ekonomiką. Didelė šių pinigų dalis bus nukreipta verslo kreditavimui.  Verta paminėti faktą, kad aukcione ketino dalyvauti (nežinau ar gavo ECB leidimą) koncerno Volkswagen AG finansų padalinys(daugelis pasaulinių koncernų turi savo nuosavus bankus). Mažai tikėtina, kad ši finansų institucija lėšas nukreiptų valstybių obligacijų pirkimui.

Be abejo, kad labai didelė lėšų dalis bus nukreipta valstybinių obligacijų pirkimui. Jau po pirmojo aukciono tai davė milžinišką efektą, arba kitaip sakant, išgelbėjo Europą nuo finansinio kracho. Tokios valstybės kaip Italija, Ispanija ar Prancūzija pradėjo skolintis daug palankesnėmis sąlygomis.

Kitas labai svarbus veiksnys, kad šių operacijų dėka bankai( pasiskolino už 1 proc., o perka valstybines obligacijas, kurių pajamingumai 3 – 5 proc.) gana greitai gali pagerinti savo balansų kokybę. Citigroup ekonomistų nuomone, tokio kiekio piniginių lėšų įliejimas leis bankams užmaskuoti nuosavo kapitalo trūkumą. Tai suteikia laiko sustiprinti pozicijas ir nereikalauja tuoj pat , bet kokiomis sąlygomis pritraukinėti kapitalą, o šis procesas ženkliai stabdytų verslo kreditavimą.

Papildomi pinigai rinkoje atveria palankias galimybes įmonėms net tik skolintis bankuose, bet taip pat pritraukti kapitalą per naujas akcijų ar obligacijų emisijas.  Manau, visi girdėjote apie Facebook ruošiamą (greičiausiai gegužės mėn.) viešą akcijų platinimą (IPO). Ruošiamasi pritraukti  5 mlrd. USD. Arba visame pasaulyje garsaus valdytojo Franklin Tempelton Investments valdomos Rumunijos investicinės kompanijos Fondul Proprietatea siekis jau pirmoje metų pusėje pradėti kotiruotis Varšuvos biržoje.  Galima įžvelgti  pastangas pirmiesiems „nugriebti grietinėlę“  - pasinaudojant rinkoje esamu papildomu likvidumu, pritraukti lėšas ir kelti bendrovių vertę.

Galbūt verta prisiminti ir tokį faktą, kad rinkų apsisukimas 2009 pavasarį įvyko po to, kai JAV 2008 metų pabaigoje masiškai pradėjo „pumpuoti“ pinigus į rinkas.  O Dow Jones indeksas, po šio metinio 2 mėnesių rinkų kilimo, vasario 28 dieną sugebėjo užsidaryti kirtęs 13000 punktą. Tai pirmas kartas nuo 2007 metų gruodžio.  Vienas iš faktorių, paskatinusių rinkas vėl kilti – pasikeitusi ECB pinigų politika.

Mano nuomone, papildomas likvidumas rinkose ir toliau turi auginti bet kokio turto paklausą, kuris gali generuoti potencialiai didesnes pajamas nei reali infliacija. Ilguoju laikotarpiu (remiantis istoriniais duomenimis) akcijos ir žaliavos sugeba duoti didžiausią vertės prieaugį  ar bent išsaugoti turto vertę „kovoje“ su infliacija (šiuo atveju nekalbu apie nuosavų verslų kūrimą).

                                

                                          Finansų makleris                                 Aurimas Launikonis