Savaitinė rinkų apžvalga | 2011-04-04

Praėjusią savaitę Vilniaus ir Talino biržų indeksai judėjo „prieš rinką“. Visi pagrindiniai pasaulio indeksai sugebėjo pakilti, išskyrus Vilniaus ir Talino biržų indeksus. Didžiausią prieaugį demonstravo Vokietijos DAX indeksas.

 

DAX

3,4%

HANG SENG

2,8%

CAC 40

2,1%

FTSE 100

1,9%

NIKKEI 225

1,8%

RTS

1,7%

S&P 500

1,4%

OMX Vilnius

-0,6%

Indeksų pokyčiai 2011.03.28 – 2011.04.01. Šaltinis: Bloomberg, Vilniaus Nasdaq OMX

Japonijos katastrofos metu DAX buvo vienas iš daugiausiai kritusių, todėl dabar matome staigesnį kilimą nei kitų šalių indeksai. Šiuo metu jau visi pagrindiniai pasaulio indeksai (išskyrus Japonijos NIKKEI) yra virš lygio, kuris buvo iki Japonijos katastrofos sukeltos akcijų biržų „krizės“.

Šiuo metu biržos praktiškai nereaguoja į blogas naujienas (neramumai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, Japonijos atominės katastrofos padariniai) ir linkusios kilti. Vienas iš veiksnių paskatinęs biržas kilti praėjusią savaitę, buvo duomenys iš JAV darbo rinkos. Darbo vietų per kovo mėnesį sukurta 216.000, arba 11% daugiau nei vasarį, pranešė JAV darbo departamentas. Bloomberg apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis buvo, kad kovą naujų darbo vietų bus 190.000. Savo ruožtu nedarbo lygis per mėnesį sumažėjo 0,1 procentinio punkto, iki 8,8%.  O per metus laiko nedarbas JAV sumažėjo vidutiniškai 1 procentu. Analitikai komentuoja, kad JAV ekonomika įžengė į paskutinį atsigavimo etapą, t.y. kuomet ženkliai sumažėja nedarbas.

Vilniaus biržoje praėjusią savaitę pasirodė dvi naujienos, kurios iššaukė investuotojų reakciją. Pirmoji naujiena buvo teigiama. „Panevėžio statybos trestas“ (PST) paskelbė, kad pasirašė 150 mln. litų sutartį su „Akmenės cementu“ dėl naujos technologinės linijos statybos. Sutarties vykdymo terminas 22 mėn. Ši sutartis gali svariai prisidėti prie PST veiklos rezultatų augimo. Pavyzdžiui, 2010 metų bendrovės pardavimai siekė 168,5 mln. litų. Tiesą pasakius, rinkai ši naujiena nebuvai labai netikėta, nes spaudoje jau iki to buvo pasirodžiusi žinia apie vedamas PST ir „Akmenės cemento“ derybas. Gal dėl šios priežasties PST akcijos kaina labiausiai reagavo tik ketvirtadienį, kai buvo paskelbtas esminis įvykis. Per savaitę PST pozicija fiksavo 2,17 proc.  prieaugį, o apyvarta siekė 328,3 tūkst. eurų.

Į kitą naujieną rinka reagavo neigiamai. Penktadienį buvo pranešta, kad neįsigaliojo sutartis dėl „Trakcja Polska“ ir „Tiltra Group“ veiklos sujungimo, kurią dar 2010 metų lapkričio 18 dieną AB „Invalda“ ir kiti Tiltra Group AB bei AB „Kauno tiltai“ akcininkai pasirašė su Lenkijos „Trakcja Polska“ ir Ispanijos „Comsa Emte“ grupe. Penktadienio prekybos metu „Invaldos“ akcijos krito 4,79 proc. Savaitinis pokytis siekė minus 7,5 proc. Dar prieš pasirodant šiai naujienai viešai, rinkoje buvo pradėtos pardavinėti „Invalda“ akcijos. Belieka spėlioti ar buvo pasinaudota viešai neatskleista informacija, ar investuotojai rėmėsi savo įžvalgomis? „Trakcja Polska“ akcijos Varšuvos biržoje judėjo priešinga kryptimi – penktadienio prekybos metu šoko į viršų 6,9 proc. Reikia pastebėti, kad nuo to momento, kai buvo paskelbta apie pasirašytą sandorį, „Trakcja Polska“ akcijos yra netekusios maždaug ketvirtadalio savo vertės. Visuomet rinkoje pinga tos bendrovės akcijos, kuri vykdo įsigijimus. Nes investuotojai nėra garantuoti, kad atsipirks atliktos bendrovės investicijos. Bet ar atsistatys „Trakcja Polska“ akcijos iki buvusios vertės? Reikia pastebėti, kad keletą metų iš eilės „Trakcja Polska“ veiklos pajamos (pardavimai) nuosekliai mažėjo. Todėl sunku būtų numatyti ilgalaikį teigiamą „trendą“ šios bendrovės akcijomis.

„Trakcja Polska“ praktiškai visas pajamas gauna vykdydama geležinkelių tiesimo ir energetinius projektus, kuriuos rengia Lenkijos vyriausybė arba Europos Sąjunga. Galima pastebėti, kad ir AB „Kauno tiltai“ ar Tiltra Group AB Lietuvoje yra vieni iš pagrindinių kelių tiesimo ar tiltų bei viadukų statybos projektų vykdytojų. Todėl peršasi mintis, kad nauja bendrovė buvo kuriama, kad galėtų sėkmingai dalyvauti tokiuose projektuose kaip europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyboje, o gal net Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungime. Tai galėjo sukurti pridėtinę vertę abiejų bendrovių akcininkams. Kodėl sandoris neįvyko, belieka spėlioti, bet manau, tikrai ne dėl techninių kliūčių („Trakcja Polska“ bylinėjimosi su smulkiuoju akcininku). Greičiausiai šiam sandoriui neliko ekonominio pagrindimo ir pusės nebuvo suinteresuotos jo išbaigti.

 

Finansų makleris                            Aurimas Launikonis