Baltijos rinkų apžvalga (2011.02.28 - 2011.03.04) | 2011-03-07

          Praėjęs pirmadienis (vasario 28 d.) buvo paskutinis terminas iki kada kotiruojamos įmonės privalėjo paskelbti savo metinius veiklos rezultatus. Paskutinę dieną finansines ataskaitas paskelbė kotiruojami bankai.

          Vertinant bankų rezultatus (ne bankų grupių, kad išsigryninti bankinės veiklos tendencijas), geriausiai 2010 metais sekėsi Bankui SNORAS. Jau senokai buvo galima stebėti, kad šis bankas, pasinaudodama krizės metu ypatingai konservatyvia didžiųjų bankų veikla, bando atsiriekti kuo didesnę rinkos dalį. Vien per 2010 metus paskolų portfelis banke SNORAS išaugo 29 proc., Šiaulių banko 3 proc., Ūkio banko paskolų portfelis išaugo 1 proc., o tuo tarpu bendras bankinio sektoriaus portfelis 2010 metais dar traukėsi 5 proc. Indėliai SNORE taip pat augo aplenkdami rinką. Indėlių suma išaugo 27 proc., kai tuo tarpu indėlių rinka augo 10 proc. Šiaulių banko indėlių suma augo panašiai kaip rinka ir  padidėjo 9,4 proc.

          Vykdydamas agresyvią rinkos ėmimo politiką, SNORAS sugebėjo jau 2010 metais ženkliai pagerinti veiklos rezultatus. Grynosios palūkanų pajamos augo nuo 4 mln. iki 81 mln. lt., grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo nuo 56 mln. iki 83,8 mln. litų. Šiaulių banko rezultatus galėtumėm vertinti neutraliai – tiek grynosios palūkanų pajamos, tiek komisinių pajamos išsilaikė tame pačiame lygyje.  Tuo tarpu Ūkio banko grynosios palūkanų pajamos nuo 28 mln. 2009 metais krito iki minus 3,5 mln. litų 2010 metais ir grynosios komisinių pajamos sumažėjo nuo 51 mln.(2009m) iki 44 mln. litų (2010m.).

          Vienintelis bankas SNORAS sugebėjo uždirbti grynąjį pelną (9,9 mln. lt.), nors banko grupė patyrė 11,9 mln. litų grynojo nuostolio. Manau, pagrindinis dalykas, kuris ateityje gali lemti bankų pelningumą – ar pakankamai konservatyviai daromi bankų specialieji atidėjiniai blogoms paskoloms. Per 2 metus (2009 ir 2010m.) minėtų bankų padaryti atidėjiniai svyruoja apie 5 proc. nuo vidutinės paskolų vertės. Kai tuo tarpu lietuviško „Swedbank“ AB atidėjinių santykis su paskolų portfeliu vien 2009 m. sudarė 8,8 procento. Todėl galima prognozuoti, kad dėl vis dar išlendančių blogų paskolų, kotiruojamų bankų pelningumas dar kurį laiką patirs neigiamą spaudimą.

Atsižvelgiant į bakų veiklos rezultatų tendencijas, atatinkamai yra vertinamos jų akcijos biržoje:

     Bankas

P/Bv

     Ūkio bankas

0,83

     Šiaulių bankas

1,00

     Bankas SNORAS

1,03

Pastaba: skaičiuojant akcijos buhalterinę vertė, naudota bankų grupės nuosavo kapitalo vertė.

Praėjusios savaitės metu Vilniaus biržoje aktyviausiai buvo prekiauta būtent Ūkio banko akcijomis. Apyvarta siekė 335,9 tūkst. eurų, o kaina sumažėjo 3,6 proc.

          Viena iš aktyviausiai besiprekiaujančių pozicijų praeitą savaitę buvo "Invalda". Bendrovės akcijų prekyba siekė 218 tūkst. eurų, kaina sugebėjo pakilti 0,96 proc. (Vilniaus biržos indeksas fiksavo 0,9 proc.  neigiamą prieaugį) iki 2,10 euro.

          Investuotojai teigiamai įvertino bendrovės 2010 metų veiklos rezultatus ir bendrovės Invalda veiklos perspektyvas. Preliminarus AB „Invalda“ įmonių grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekia 50,7 mln. lt. Pagrindinės įmonės akcininkams tenkanti pelno dalis sudaro 40,7 mln. lt.

          Galima pastebėti, kad bendrovė apskaitydama valdomą nekilnojamą turtą 2010.06.30 buvo apskaičiusi 10,8 mln. litų  vertės sumažėjimo ir atidėjinių. 2010.12.31 buvo apskaityta 11,1 mln. litų vertės sumažėjimo nukainojimų ir atidėjinių. Tai patvirtina NT specialistų komentarus, kad nekilnojamo turto kainos Lietuvoje 2010 metų antroje metų pusėje nustojo kristi. Šis faktas gali daryti teigiamą įtaką 2011 metų  bendrovės Invalda NT sektoriaus grynajam pelningumui. Reikia pastebėti, kad 71 proc. bendrovės valdomo nekilnojamo turto sudaro komercinės paskirties turtas, kurio nuoma duoda 7,5 proc. metinį pelningumą nuo turto vertės.

2010 m. lapkričio 18 d. "Invalda" pasirašė susitarimą pagal kurį susitarta, kad bus parduota 44,78 proc. Tiltra Group AB bei 43,36 proc. AB „Kauno Tiltai“ akcijų už 314 mln. Lenkijos zlotų (apie 274 mln. Lt), jei bus įvykdytos susitarime numatytos sąlygos. Paminėtos bendroves sudaro kelių ir tiltu statybos segmentą. Šiuo metu konsoliduotoje bendrovės finansinės būklės ataskaitoje šio segmento turtas apskaitytas 71,3 mln. lt. verte. Todėl, jeigu šis sandoris įvyks, finansinėse atskaitose bus ženklių pasikeitimų.

               Viena iš aktyvesnių (277 tūkst. eurų apyvarta) pozicijų praeitą savaitę buvo „Panevėžio statybos trestoas (PST). Deja, po veiklos rezultatų paskelbimo, akcija per savaitę neteko 7,29 proc. vertės. Ketvirtame ketvirtyje bendrovė patyrė 1,4 mln. litų grynojo nuostolio, o visa grupė 4 mln. litų grynojo nuostolio. Pasak įmonės vadovybės: „ketvirtame ketvirtyje nuostolį patyrėme dėl kelių didelių objektų užbaigimo išlaidų bei metinių  įvertinimų“.  Reikia pastebėti, kad statybų bendrovėms oro sąlygos daro tam tikrą įtaką veiklos rezultatams ir šaltuoju metų laiku veiklos rezultatai suprastėja.  Nors 2010 metus tiek įmonė, tiek „Panevėžio statybos tresto“ įmonių grupė metus baigė pelningai. Grupės grynasis pelnas tenkantis įmonės akcininkas buvo 15,3 mln. litų, pardavimus PST  grupė sugebėjo padidinti 8,5 proc. iki 200 mln.litų.  Ar dar turi PST akcija potencialo kristi? Šiuo metu rodiklis EV/EBITDA yra ties gana patraukliu dydžiu 4.

               Teigiamai reaguota į bendrovės Tallink antro ketvirčio veiklos rezultatų dinamikos atskleidimą. Po esminio įvykio paskelbimo, sekančią prekybos sesiją (2011.03.04) bendrovės akcijos pabrango 2,08 proc. Bendrovė pranešė, kad per  2010/2011 finansinių metų antrą ketvirtį (gruodis/vasaris) keleivių pervežta 23 proc. daugiau, lyginant su praėjusių metų analogišku ketvirčiu. Keleivinių transporto priemonių kelta 20 proc. daugiau, o sunkvežimių  - 19 proc. daugiau. Vasarį buvo pervežta 18 proc. daugiau keleivių nei prieš metus. tuo tarpu krovininio transporto perkėlimų augimas vasarį kiek sulėtėjo ir siekė 13 proc. lyginant su vasariu 2010 metais. Tallink 2009/2010 metus baigė uždirbęs 145,1 mln. eurų pelno prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA). Vertinant dabartinę akcijos rinkos kainą ir grynąją finansinę skolą, rodiklis EV/EBITDA būtų apie 10,7. Akcija yra pakankamai įvertinta. Todėl tolimesnis akcijos kainos augimas, mano nuomone, tikėtinas tiek, kiek bendrovė sugebės  pademonstruoti EBITDA augimą.

 

               Finansų makleris                                    Aurimas Launikonis