Savaitinė Baltjos rinkų apžvalga (2011.02.06 – 2011.02.11) | 2011-03-07

             Didžiausią  teigiamą pokytį (15,86 proc.) praėjusią savaitę NASDAQ OMX Vilnius biržoje pademonstravo Banko SNORAS paprastos vardinės akcijos. Apyvarta siekė 724 tūkst. Eur. Tai buvo antra pagal prekybos aktyvumą pozicija Vilniaus biržoje. Tokį aktyvumą galima sieti su banko pradedama platinti 380 mln. litų akcijų emisija. Banko įstatinis kapitalas po emisijos platinimo (jeigu bus sėkmingai išplatinta) padidės iki 874 mln. litų, o kapitalizacija pagal dabartinę rinkos kainą gali siekti apie 1,2 mlrd. litų. Kaip tenka pastebėti, investuotojai ieško didesnės kapitalizacijos bendrovių ir likvidžių pozicijų, kad galėtų įdarbinti didesnės apimties lėšas. Iš kitos pusės kainos kilstelėjimas rinkoje emisijos platinimo metu gali būti naudingas pačiam bankui ir banko akcininkams, kurie turi įgiję pirmumo teisę į naujos emisijos akcijas. Aukštesnė kaina rinkoje gali užtikrinti sėkmingą emisijos išplatinimą, o akcininkams galimybę pelningai parduoti turimas teises į naujai išleidžiamas akcijas, jeigu nepasinaudotų galimybę jas pirkti.

               Kokia tikimybė, kad dabartiniu metu būtų įsileistas naujas stambus akcininkas iš šalies? Manau, jeigu ir pamatysime naują akcininką, jam bus pasiūlyta simboliška naujos emisijos dalis. Kadangi naujos banko akcijos bus parduodamos už 1 litą, o banko paprastosios vardinės akcijos buhalterinė vertė šiuo metu siekia apie 1,2 lito, todėl labiau tikėtina, kad emisiją išpirks dabartiniai banko akcininkai. Strateginio investuotojo atėjimo laukčiau po 2-3 metų. Didelė tikimybė, kad tam didieji akcininkai jau pradėjo ruoštis, savo turimas akcijas „permesdami“ į naujai įkurtą „Snoras Holdings“.

               Galime stebėti tam tikras permainas ir Šiaulių banke. Buvusiam SEB banko vadovui Audriui Žiugždai tapus Šiaulių banko administracijos vadovu, į Šiaulių banką perėjo dirbti daugiau aukščiausio lygio SEB vadovų. Bankas įgijo ne tik aukščiausio lygio specialistus, bet didelė tikimybė, kad ir praplėtė klientų ratą. Rinka į šias naujienas kol kas praktiškai nereagavo. Kaip atsilieps administracijos pokyčiai banko veiklos rezultatuose, tendencijas galėsime įžvelgti po artimiausio pusmečio.

Tradiciškai Vilniaus biržoje aktyviausiai prekyba vyko TEO akcijomis. Per savaitę sandorių sudaryta už  1,594 mln. eurų. Bet kaina savaitės bėgyje išliko tame pačiame lygyje, paskutinė kaina 0,712 Eur (2,46 Lt). Bendrovė savo metinių rezultatų pristatymo prezentacijoje pažymi, kad 2010 metų pabaigoje nepaskirstytas pagrindinės įmonės (ne grupės) pelnas sudaro 144 mln. litų. Todėl galima tikėtis 18,5 ct. dividendų akcijai. Tai sudarytų 7,5 % dividendinį pelningumą Lietuvoje registruotiems investiciniams fondams. Fiziniams asmenims tai atneštų 6,0 % dividendinį pajamingumą. Po mokesčių (20 proc.) fizinis asmuo gali tikėtis 14,8 ct. dydžio dividendų vienai akcijai.

Keletas pastebėjimų iš TEO pateiktos prezentacijos. Teikiant balso telefonijos paslaugas pagrindinių linijų skaičius per 2010 metus sumažėjo 32,9 tūkstančio (4,5 proc). Nuo 722 iki 689 tūkst. pagrindinių linijų. Gyventojų pokalbių srautas sumažėjo 1,5 proc., verslo klientų pokalbių srautas – 14,8 procento. Teikiant interneto paslaugas interneto prieigų skaičius padidėjo 32,4 tūkstančio. Nuo 313 iki 346 tūkstančių interneto prieigų.

               Ketvirtame ketvirtyje TEO ir „Omnitel“ pateikė bendrą plačiajuosčio fiksuotojo ir mobiliojo interneto pasiūlymą. Matome, kad „TeliaSonera“ valdomos bendrovės vykdo bendrus projektus ir derina savo veiklą. Vasario mėn. 9 d. TEO per biržą informavo, kad „TeliaSonera“ ketina perimti TEO akcijas iš savo dukterinės bendrovės „Amber Teleholding A/S“ ir valdyti turimą TEO akcijų paketą tiesiogiai. Tai gali suteikti minčių pamąstymams, ar „TeliaSonera“ neprarado vilties valdyti visus 100 proc. TEO akcijų. 

               Į sausio mėn. apyvartos paskelbimą sureagavo Rokiškio sūrio akcijos. Kursas pakilo beveik 7 proc., nors apyvarta šiomis akcijomis buvo nedidelė – 39,5 tūkst. eurų per 5 prekybos sesijas. Bendrovė pranešė, kad per sausį pardavė produkcijos už 50,342 mln. litų. t.y. 60,5 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Lyginant su 2010 metų gruodžiu, pardavimai išaugo 15 proc. Kaip komentuoja įmonės vadovybė, kad šiuo metu pasiektas normalus iki krizinis pardavimų lygis. Pernai sausyje buvo problemų su eksportu į Rusiją ir kitos eksporto rinkos dar nebuvo atsigavusios.

               Naujienų pažėrė „Snaigė“. Pernai iš akcininkų pasitraukus investicijų bendrovei „Hermis Capital“, šaldytuvų gamyklos valdymą siekia perimti keturi Baltijos šalyse investuojantys užsienio investiciniai fondai – Liuksemburge įregistruoti „Amber Trust“ ir „KJK Fund SICAV–SIF“ (buvęs „Danske Capital“) ir Niujorke registruotos investicijų valdymo bendrovės „Firebird Management“ valdomi fondai „Firebird Republics Fund“ ir „Firebird Avrora Fund“, iš investicijų bendrovės HC neseniai išpirkę  „Snaigės“ obligacijas. Po vasario 7 d. fondų pasirašytos akcininkų sutarties, jie dabar kartu valdo 37,47% „Snaigės“ akcijų, todėl atsirado prievolė skelbti privalomą oficialųjį siūlymą likusioms „Snaigės“ akcijoms supirkti. Rinka į tai reagavo beveik 9 proc. kurso kilimu, o apyvarta siekė 364,5 tūkst. eurų. Be abejo, kad tai teigiama naujiena, nes paskutiniu metu buvo sunku suprasti, kas valdo bendrovę. Dabar atsiranda tam tikras aiškumas, o tai investuotojams patinka. Nors praėjusios savaitės akcijos kurso kilimą laikyčiau daugiau spekuliaciniu, nes bendrovės akcijų santykiniai rodikliai yra pakankamai aukšti, palyginus su kitomis šio sektoriaus bendrovėmis. Iš kitos pusės, šiuo metu pagrindiniai bendrovės akcininkai yra finansiniai investuotojai, kurių tikslas yra pelningai parduoti turimas investicijas. „Snaigės“ pozicija yra mėgstama biržos spekuliantų, todėl didelė tikimybė, kad šioje pozicijoje ir toliau kartas nuo karto matysime „amerikietiškus“ kalnelius.

                   Talino biržoje didžiausius teigiamus pokyčius fiksavo „Baltika“  - 5,6 proc. ir „Tallinna kaubamaja“ – 3,27 proc. Bendrovė „Baltika“ apie sausio mėn. pardavimus buvo pranešusi vasario 2 d. Bendrovės sausio mėn.  konsoliduoti pardavimai sudarė 4,24 mln. eurų ir padidėjo 12 proc., lyginant su praėjusių metų sausiu, kuomet pardavimai dar fiksavo 9 proc. kritimą. „Baltika“ pardavimų augimai procentine išraiška didžiausią augimą demonstravo Latvijoje – 27 proc. ir Rusijoje – 19 proc. Mažiausias augimas fiksuotas Lietuvoje – 5 proc.

                   „Tallinna Kaubamaja“ paskutiniu metu jokių naujienų neskelbė, o vasario 25d. bus skelbiami 2010 metų veiklos rezultatai. Ketvirtame 2010 metų ketvirtyje bendrovės pardavimai išaugo 5,2 proc. lyginant su 2009 metų ketvirtu ketvirčiu.

Šių bendrovių akcijų kursų augimas indikuoja, kad investuotojai tikisi tolimesnio bendrovių, kurių veikla nukreipta į vidaus vartojimą, veiklos rezultatų gerėjimo atsigaunant Estijos ir aplinkinių rinkų ekonomikoms.

 

                           Finansų makleris                           Aurimas Launikonis